Facebook grupėse tipo „AFERISTAI !!! SUKČIAI !!! APGAVIKAI !!!“ kasdien pasirodo dešimtys įrašų: sumokėtas avansas, nepagaminti baldai, neatsiųsta prekė, išjungtas telefonas. Įrašas surenka šimtus bendrinimų — ir dažniausiai tuo viskas baigiasi. Šis gidas paaiškina, kodėl viešas įvardijimas retai grąžina pinigus, kokia teisinė rizika tenka rašančiajam, ir ką daryti vietoj to.
Grupė įspėja kitus, bet pinigų negrąžina
Viešas įrašas turi realią naudą — kiti žmonės perskaito ir nesumoka tam pačiam asmeniui. Bet jis turi ir tris trūkumus:
- Įrašas dingsta sraute. Po savaitės jo neberas nei nukentėjusieji, nei teisininkai
- Atvejai nesusiejami. Dešimt aukų parašo dešimt atskirų įrašų — niekas nesuskaičiuoja, kad bendra žala siekia 20 000 €
- Teisinės galios nėra. Bendrinimų skaičius nėra įrodymas ir nepradeda jokios procedūros
Tuo tarpu rizika tenka jums. Ir ji nėra teorinė.
Kodėl viešas įvardijimas gali atsisukti prieš jus
Įrodinėti turėsite jūs, o ne apkaltintasis
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis nustato prezumpciją: paskleisti duomenys laikomi neatitinkančiais tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Praktiškai tai reiškia, kad byloje ne apkaltintasis įrodinės esąs sąžiningas — jūs įrodinėsite kiekvieną savo teiginį.
„Sukčius“ yra kaltinimas nusikaltimu
Baudžiamojo kodekso 154 straipsnis (redakcija, įtvirtinta 2022-12-22 įstatymu Nr. XIV-1749) numato dvi alternatyvias veikas. Pirmoji reikalauja paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę. Antroji — ne:
„…arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Žodis „sukčius“ priskiria žmogui sukčiavimą — tyčinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį. Antrajai alternatyvai nesvarbu, kur parašėte — paprastas komentaras grupėje jai tinka lygiai taip pat. Byla keliama privataus kaltinimo tvarka — esant nukentėjusiojo skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimui.
Ar konkretus „Facebook“ įrašas ar grupė laikytini „visuomenės informavimo priemone“ pirmosios alternatyvos prasme, vertina bylą nagrinėjantis teismas — VIĮ apibrėžimas yra atviras ir baigiamas žodžiais „ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija“. Antrajai alternatyvai šis klausimas apskritai nekyla.
Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis kaltę sieja tik su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kol jo nėra, kategoriškas „jis sukčius“ yra jūsų teiginys, kurį teks pagrįsti.
Nuotrauka, telefonas ir adresas vertinami atskirai
Net jei visi jūsų faktai teisingi, asmens duomenų paskelbimas turi savarankišką teisinį vertinimą:
- CK 2.22 — atvaizdas. Net viešoje vietoje darytos nuotraukos negalima demonstruoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Nuotrauka su antrašte „aferistas“ būtent tai ir daro
- CK 2.23 — privatus gyvenimas. Jo 4 dalis leidžia reikalauti žalos atlyginimo net už teisingos informacijos paskelbimą — įstatyme kalbama apie „privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimą“
Tai svarbiausia asimetrija visoje srityje: pagal CK 2.24 tiesa yra gynyba, pagal CK 2.23 — ne.
Bet vien tiesos paskelbimo ieškiniui nepakanka. Pagal CK 2.23 str. 4 d. paskelbimas turi pažeisti to paties straipsnio 1 ir 3 dalis, t. y. būti be asmens sutikimo ir neatitikti teisėto bei pagrįsto visuomenės intereso žinoti — tad paskleidėjo gynyba remiasi ne tiesa, o sutikimu, viešuoju interesu arba teismo sprendimu.
Dėl telefono numerio ir adreso. CK 2.23 straipsnio tekste jie neminimi — 2 dalyje išvardyti kiti pavyzdžiai (neteisėtas įėjimas į patalpas, stebėjimas, telefoninių pokalbių konfidencialumo pažeidimas), nors sąrašas baigiasi žodžiais „bei kitokie neteisėti veiksmai“ ir nėra baigtinis. Ar konkretus numeris ar adresas yra „privataus gyvenimo“ informacija, sprendžiama individualiai. Praktikoje greitesnis kelias — reikalauti ištrinti duomenis pagal BDAR ir skųstis VDAI.
Ką apie tokius įrašus sako priežiūros institucija
Kompetencija skirstoma ne pagal platformą, o pagal duomenų tvarkymo tikslą. Žodžių „socialinis tinklas“ ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje apskritai nėra: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) prižiūri BDAR taikymą tik tada, kai duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Visais kitais atvejais lieka kompetentinga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).
Įrašas grupėje ŽEIT kompetencijai patenka, kai tenkinamos abi sąlygos: duomenys paskelbti neapibrėžtam ar itin dideliam asmenų ratui ir siekiant skleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas.
Jei nukentėjote jūs — greičiausiai jums reikia VDAI, ne ŽEIT. Kai sukčius paskelbė jūsų dokumento nuotrauką, asmens kodą, telefoną ar kortelės duomenis, arba duomenys paskelbti uždaroje grupėje ar siekiant jus gąsdinti — tai nėra žurnalistikos tikslas, todėl kreipkitės į VDAI. Tai svarbu praktiškai: patekus į ŽEIT kompetenciją, pagal ADTAĮ 4 str. netaikomi BDAR 12–23 straipsniai, t. y. neveikia teisė reikalauti ištrinti duomenis, o ŽEIT neturi BDAR 58 str. 2 d. g p. įgaliojimo nurodyti duomenis ištrinti. Suklydus adresatas skundo nepraranda — institucijos privalo bendradarbiauti ir persiųsti (ADTAĮ 7 str. 4 d.) — bet tai užtrunka.
Bendroje VDAI ir ŽEIT apžvalgoje „Asmens duomenų apsaugos priežiūros Lietuvoje apžvalga 2025“ (paskelbta 2026-07-01), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos dalyje, 82 psl., šio tipo grupės aprašytos tiesiogiai:
„Vienas dažniausių skunduose įžvelgiamų pažeidimų socialiniuose tinkluose yra asmens duomenų viešinimas siekiant viešai įvardyti kitą asmenį „nesąžiningu“, „aferistu“ ar „apgaviku“. Tokiose situacijose be sutikimo skelbiami vardai, pavardės, nuotraukos ir telefono numeriai, o įrašai dažnai pateikiami kaip bendruomeninis „įspėjimas“… Analogiškai, Facebook grupėse „AFERISTAI!!! SUKČIAI!!! APGAVIKAI!!!“ fiksuoti atvejai, kai net ir ginčui išsisprendus (grąžinus pinigus), įrašai nepašalinami, o asmens duomenų viešinimas įgauna tęstinį pobūdį.“
Konkrečiu 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimu SPR-271 ŽEIT įvertino įrašą su nuotrauka ir vardu, pristatantį žmogų kaip „nesąžiningą asmenį (sukčių, apgaviką)“:
„…kaltinimas neturi teisėto pagrindo, t. y. kad Įraše nurodoma aplinkybė nepatvirtinta jokiu oficialiu teisėsaugos institucijos sprendimu, todėl asmens duomenų skleidimas viešoje erdvėje naudojamas kaip savotiška baudimo priemonė. Pažymėtina, kad net jei minėto Įrašo priežastis – asmeninė patirtis ar tarpusavio nesutarimas, asmens duomenų skelbimas negali būti laikomas teisėtu ginčo ar konfliktinės situacijos sprendimo būdu…“
Rezultatas: papeikimas, įspėjimas ir nurodymas įrašą pašalinti. Argumentas „bet tai mano tikra patirtis“ čia nesuveikė.
Kokia rizika realiai
Be perdėjimų. ŽEIT savo svetainėje yra paskelbusi 87 dokumentus už 2025–2026 m. (iš jų 86 — sprendimai iš esmės), ir nė viename iš jų baudos neskyrė. Faktiškai taikytos priemonės: papeikimas duomenų valdytojui, įspėjimas viešosios informacijos rengėjui ir nurodymas pašalinti informaciją.
Tai nereiškia, kad ŽEIT baudų skirti negali. Pagal ADTAĮ 32 str. 3 d. administracines BDAR baudas pagal kompetenciją skiria VDAI direktorius arba žurnalistų etikos inspektorius, o pagal VIĮ 50 str. 3 d. 4–5 p. inspektorius gali pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir skirti nuobaudas. 2025–2026 m. paskelbtuose sprendimuose šios griežtesnės priemonės tiesiog nebuvo pritaikytos.
Civilinėje byloje dėl garbės ir orumo Lietuvos teismai neretai laiko pakankama satisfakcija patį pažeidimo konstatavimą, o privataus asmens atveju priteisiamos sumos paprastai nedidelės.
Didesnės sumos pasitaiko, kai kaltinimas nusikaltimu neturi faktinio pagrindo ir kartojamas sistemingai keliuose įrašuose — būtent tokiomis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025 paliko galioti 2 000 € neturtinės žalos atlyginimą. Ta byla buvo dėl viešo asmens, tačiau lemiami veiksniai — nepagrįstas kaltinimas nusikaltimu ir sisteminis kartojimas — sutampa su tipiniu „viešinimo“ įrašu.
Byloje Nr. e3K-7-4-403/2025 LAT pasisakė būtent dėl „Facebook“ paskelbtų kaltinimų afera ir pinigų nusukimu — todėl ši praktika aktuali ir grupių bylose.
Verslo subjektą įvardyti galima — bet „aferistu“ vadinti vis tiek negalima
Čia dažnai daroma klaida, todėl svarbu skirti du atskirus dalykus: (1) ar apskritai galima viešai įvardyti asmenį ir paskelbti jo duomenis, ir (2) kokiais žodžiais tai daroma. Atsakymai skirtingi.
ŽEIT 2025 m. spalio 9 d. sprendimu SPR-320 (skundo Nr. SK-267, 2025) skundą pripažino iš dalies pagrįstu — ne atmetė.
Dėl duomenų paskelbimo skundas atmestas. Įvardyta moteris pati teikė grožio paslaugas, viešai reklamavosi ir kvietė klientus, o ginčas kilo dėl šiai veiklai reikalingos įrangos pirkimo. Todėl jos vardo, atvaizdo ir kontaktų paskelbimas pripažintas proporcingu:
„Pareiškėja, vykdydama grožio (sveikatos) paslaugų teikimo veiklą, viešai deklaruodama savo kompetenciją šioje srityje bei kviesdama vartotojus naudotis jos teikiamomis paslaugomis, dalyvauja paslaugų rinkoje, todėl jos veiklos skaidrumas bei įsipareigojimų, susijusių su komercine veikla, vykdymas gali turėti tiesioginės įtakos vartotojų interesų apsaugai…“
Dėl žodžio „aferistė“ skundas patenkintas ir įrašo autorė buvo įspėta:
„…galimai egzistuojantis faktinis pagrindas (galimas netinkamas pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas) negali būti laikomas pakankamu Pareiškėją vadinti aferiste… konstatuojama, jog paskelbiant ginčo teiginį „aferistai“ pažeisti VIĮ 2 straipsnio 31 dalyje įtvirtinti nuomonės raiškai keliami etiškumo reikalavimai.“
Švelnesnis teiginys „nesąžininga klientė“ tame pačiame sprendime nuomonės raiškos ribų neperžengė.
| Ką darote | Vertinimas |
|---|---|
| Įvardijate verslo subjektą ir skelbiate jo kontaktus dėl komercinių įsipareigojimų | Vartotojų interesas žinoti gali tai pateisinti |
| Įvardijate privatų asmenį privačiame ginče | Paskelbimas laikomas baudimu, ne informavimu |
| Vadinate bet kurį iš jų „aferistu“ ar „sukčiumi“ | Neleidžiama, kol veika neįrodyta — net jei ginčas realus |
| Sakote „nevykdo sutarties“, „negrąžina pinigų“, „nesąžiningas“ | Kur kas saugiau — vertinimas su faktiniu pagrindu |
Praktinė išvada: tai, kad skolininkas yra verslo subjektas, leidžia jį viešai įvardyti ir įspėti kitus apie nevykdomus įsipareigojimus — bet nesuteikia teisės priskirti jam nusikalstamos veikos. Juridinio asmens dalykinė reputacija taip pat ginama (CK 2.24 str. 8 d.).
Grupių administratoriams. ŽEIT 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. SPR-241 (skundo Nr. SK-156, 2025) „Facebook“ grupės administratorius prilygintas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) — visos poveikio priemonės pritaikytos būtent jam. Inspektorius pabrėžė, kad administratorius atsako už grupėje paskelbtos informacijos teisėtumą net ir tada, kai pats nėra jos autorius, nes tvirtina įrašus prieš paskelbiant ir nepašalina informacijos, kai apie pažeidimą pranešama. Toje byloje komentatorių pasisakymai buvo pripažinti leistinomis nuomonėmis, o pažeidimai konstatuoti dėl privatumo ir asmens duomenų, ne dėl garbės ir orumo.
Kaip aprašyti atvejį saugiai
Teismų praktikoje skiriama žinia (tikrinamas teiginys, kurį privalote įrodyti) ir nuomonė (vertinimas, kuriam tiesos kriterijai netaikomi, bet kuris turi remtis faktiniu pagrindu).
Vien prirašyti „mano nuomone“ neužtenka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje Nr. e3K-3-72-781/2023 kategorišką ir patikrinamą teiginį laikė žinia nepaisant aplink jį esančio vertinamojo ir net radikalaus tono teksto — teiginys „aiškiai išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu… ir aiškiu patikrinamumu“. Toje pačioje byloje antras ginčytas teiginys buvo kvalifikuotas kaip nuomonė ir ieškinio dalis dėl jo atmesta — vadinasi, lemia ne etiketė, o tai, ar sakinys yra patikrinamas faktų konstatavimas.
Ir atvirkščiai — 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. e3K-3-73-421/2024 ieškinys buvo atmestas, nes vertinimas rėmėsi objektyviu pagrindu: publikacijomis, duomenimis apie iškeltas baudžiamąsias bylas ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais.
Apsaugo ne formuluotė, o dokumentai, kuriuos galite pateikti, ir išvada, matomai išplaukianti iš jų.
| Rizikinga | Saugiau |
|---|---|
| „Jonas Jonaitis — sukčius / aferistas / vagis“ | „2026-03-10 pagal sutartį Nr. X pervedžiau 500 € avansą. Terminas — 2026-04-15. Darbai neatlikti, avansas negrąžintas.“ |
| „Jis apgaudinėja žmones“ | „Į tris mano laiškus ir skambučius neatsakyta; pridedu susirašinėjimą ir banko išrašą.“ |
| „Įsitikinęs, kad tai organizuota afera“ | „Kreipiausi į policiją, pareiškimas priimtas 2026-05-02. Teismo sprendimo šioje byloje nėra.“ |
| Nuotrauka + vardas + telefonas + adresas | Įmonės pavadinimas ir juridinio asmens kodas |
| „Kas žino, kur jis gyvena?“ | „Panašiai nukentėjusius kviečiu užregistruoti atvejį.“ |
Trumpa taisyklė: jūs paskelbėte — jūs ir įrodinėsite. Faktai apie jūsų pačių patirtį yra jūsų; etiketės apie kitą žmogų — ne.
Dažniausias atvejis: sumokėtas avansas, dingęs meistras
Tai populiariausias tokių grupių scenarijus — sutartis, avansas, praėjęs terminas, išjungtas telefonas. Teisiškai tai beveik visada civilinis ginčas, ir tai keičia visą veiksmų planą.
Ko galite reikalauti pagal rangos sutartį:
- CK 6.673 str. 2 d. — jei darbus užsakėte asmeniniams ar šeimos poreikiams, taikomos vartojimo rangos taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.), o jos duoda stipriausią įrankį: užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas tik dalį kainos, proporcingą atliktam darbui. Rangovo kaltės įrodinėti nereikia
- CK 6.658 str. 2 d. — jei rangovas laiku nepradeda darbų arba dirba taip lėtai, kad baigti iki termino akivaizdžiai neįmanoma, galite atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius
- CK 6.658 str. 3 d. — nustatote protingą terminą trūkumams pašalinti; nepašalinus — nutraukiate sutartį arba pavedate darbus kitam rangovo sąskaita
- CK 6.217 ir 6.222 str. — esminis pažeidimas leidžia nutraukti sutartį, o nutraukus galima reikalauti grąžinti viską, kas perduota ją vykdant
Kaltės pagrindai nuo termino praleidimo neveikia automatiškai — jiems taikomas esminio pažeidimo vertinimas (CK 6.217 str. 2 d.). Todėl vartojimo rangos atveju paprastai paprasčiau eiti 6.673 str. 2 d. keliu. Išsamiai — atskirame gide: Avansas negrąžinamas — kaip atgauti pinigus.
Rangovas apskritai turi teisę reikalauti avanso tik jei tai numatyta sutartyje (CK 6.655 str. 2 d.).
Kur kreiptis dėl ginčo:
- Pirkote iš įmonės kaip vartotojas → prieš tai raštu kreipkitės į pardavėją (per 3 mėn. nuo sužinojimo; atsakymas per 14 d.), tada — VVTAT. VVTAT sprendimas tampa vykdomuoju dokumentu, jei per 30 d. niekas nesikreipia į teismą
- Sandoris tarp dviejų fizinių asmenų → VVTAT kompetencijos neturi, kelias tiesiai į teismą
- Į teismą galite kreiptis ir iš karto — ginčų nagrinėjimas VVTAT teisės į teismą neatima
Kada tai jau sukčiavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje riba aiški:
„…vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei… nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.“
Sukčiavimui reikia apgaulės jau sandorio sudarymo metu — tyčios nevykdyti prievolės nuo pat pradžių — arba sąmoningo elgesio, dėl kurio civilinis kelias tampa neįmanomas: asmens neįmanoma identifikuoti be teisėsaugos, sandoris sudarytas taip, kad nebūtų įrodomas, skolininkas tyčia tapo beturčiu, pasislėpė.
Būtent todėl vėluojantis meistras teisiškai nėra sukčius — ir būtent todėl jį taip pavadinus viešai, gynybos beveik nelieka.
Nuo sumos priklauso ir kvalifikavimas (MGL — 50 €):
| Suma | Kvalifikavimas |
|---|---|
| iki 150 € imtinai | Ne nusikalstama veika — ANK 108 str., bauda 90–400 € |
| daugiau kaip 150 € iki 500 € imtinai | BK 182 str. 4 d. — baudžiamasis nusižengimas |
| daugiau kaip 500 € iki 20 000 € imtinai | BK 182 str. 1 d. |
| daugiau kaip 20 000 € iki 45 000 € imtinai | BK 182 str. 2 d. — didelė vertė |
| daugiau kaip 45 000 € | BK 182 str. 3 d. — labai didelė vertė |
Ribinė suma visada patenka į žemesnę pakopą, nes įstatymas vartoja žodį „neviršija“.
Svarbu dėl skundo. Pagal BK 182 str. 5 d. už 1 ir 4 dalyse numatytas veikas atsakoma tik esant nukentėjusiojo skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimui — tai trys alternatyvos, ne viena. Praktiškai kreiptis į policiją verta visada; bylą gali pradėti ir prokuroras. Nuo 2 ir 3 dalyse numatytų veikų (didelė ir labai didelė vertė) skundas nepriklauso — jos tiriamos bendra tvarka.
Kas iš tikrųjų veikia
- Bankas — nedelsiant. Neįvykdytą mokėjimą kartais dar galima sustabdyti; dėl sukčiavimo bankas gali inicijuoti SEPA lėšų atšaukimą. Plačiau: Sumokėjau sukčiui — pirmosios 24 valandos
- Raštiška pretenzija. Ji reikalinga ir VVTAT, ir teismui, ir kaip įrodymas, kad ginčą sprendėte
- Policija — jei yra apgaulės požymių nuo sandorio pradžios. Pranešimas per epolicija.lt; išsisaugokite ROIK numerį
- VVTAT arba teismas — pagal tai, ar tai vartojimo ginčas
- Užregistruokite atvejį Apgavo.lt — kad jis nedingtų sraute ir būtų susietas su kitomis to paties asmens aukomis
Kur kreiptis pagal situaciją, išsamiai aprašyta atskirame gide: Sukčiavimas — kur kreiptis?
Apgavo.lt — tas pats tikslas be teisinės rizikos
Facebook grupės įrašas ir pranešimas Apgavo.lt sprendžia tą pačią problemą, bet skirtingai:
| Įrašas grupėje | Apgavo.lt | |
|---|---|---|
| Duomenų viešinimas | Vieši vardai, nuotraukos, telefonai | Nieko nevieša — nei jūsų, nei kito asmens duomenų |
| Teisinė rizika jums | CK 2.24, CK 2.22, CK 2.23, BK 154 | Nėra — duomenys neskleidžiami |
| Atvejų susiejimas | Nėra | Automatinis pagal IBAN, telefoną, el. paštą |
| Rezultatas | Bendrinimai | Advokatų kontoros vertinimas grupiniam ieškiniui |
| Po ginčo išsprendimo | Įrašas lieka viešai neribotą laiką | Duomenys niekada nebuvo vieši |
Būtent paskutinę eilutę priežiūros institucija ir įvardijo kaip problemą: įrašai lieka net grąžinus pinigus, ir viešinimas įgauna tęstinį pobūdį.
Registracija ir pranešimas nemokami. Kaip tai veikia — Kaip pranešti apie sukčių Apgavo.lt.
Prieš mokėdami — patikrinkite
Antras pagal dažnumą įrašas tokiose grupėse — „ar šis žmogus patikimas, noriu užsakyti darbus, ar neapgaus paėmęs avansą?“. Atsakymo laukti komentaruose nebūtina: patikrinkite IBAN, telefono numerį, el. paštą ar svetainę ir pamatysite, ar apie tą patį asmenį jau pranešė kiti. Patikra nemokama ir anoniminė.
Praktinės apsaugos, kurias mini patys grupių dalyviai, veikia geriau nei bet koks sąrašas: rašytinė sutartis su terminu, avansas tik jei jis sutartyje numatytas ir kuo mažesnis, atsiskaitymas pavedimu, o ne grynais.
Santrauka
- Viešas įvardijimas „sukčiumi“ perkelia įrodinėjimo naštą jums (CK 2.24 str. 1 d.)
- Etiketė „sukčius“ yra kaltinimas tyčiniu nusikaltimu — BK 154 str. antrajai alternatyvai nesvarbu, kur parašėte
- Nuotrauka, telefonas ir adresas vertinami atskirai; pagal CK 2.23 str. 4 d. tiesa nėra gynyba
- „Tai mano asmeninė patirtis“ — ŽEIT sprendimu SPR-271 šis argumentas nepakankamas
- Verslo subjektą įvardyti ir jo kontaktus paskelbti galima kur kas drąsiau nei privataus asmens — bet „aferistu“ vadinti negalima nė vieno (SPR-320: dėl duomenų skundas atmestas, dėl žodžio „aferistė“ — patenkintas)
- Vėluojantis rangovas dažniausiai yra civilinis ginčas, ne sukčiavimas — vartojimo rangoje avansą susigrąžinsite pagal CK 6.673 str. 2 d.
- Rašykite faktus ir datas, ne etiketes
Užregistruoti sukčių Apgavo.lt · Patikrinti identifikatorių
Apie šį gidą. Tai bendro pobūdžio informacija, o ne teisinė konsultacija. Čia aprašoma rizika, o ne garantija: ar konkretus įrašas bus pripažintas neteisėtu, sprendžia institucija arba teismas, įvertinęs visas aplinkybes — nė vienas tekstas internete to už jus nenuspręs. Jei jau gavote pretenziją ar ieškinį dėl savo įrašo, kreipkitės į teisininką, o ne remkitės šiuo puslapiu.
Teisinė informacija patikrinta pagal pirminius šaltinius 2026-07-29; nuo tada redakcijos galėjo pasikeisti. Prieš remdamiesi konkrečiu straipsniu, pasitikrinkite galiojančią redakciją e-seimas.lrs.lt, o sprendimus — zeit.lt.
Radote netikslumą? Parašykite mums — [email protected]. Klaidinga teisinė informacija šiame puslapyje gali kažkam pakenkti, todėl pranešimus taisome skubiai.